- iškoneveikimas
- iškõneveikimas sm. (1) → iškoneveikti 1: Visokių grasymų, pašaipų ir iškoneveikimų nė nesuskaitysi Vaižg. Taip jai trošku pasirodė, girdint jos kilties iškoneveikimą Vaižg. Bet apkalba, šmeižimas, iškoneveikimas kito žmogaus – tai jau nebus pasaulio grožė Blv. Už tokį iškoneveikimą negalima jam dovanoti Rmš. \ koneveikimas; iškoneveikimas
Dictionary of the Lithuanian Language.